Dar galima pasižiūrėti:
KATEDROS PERSONALAS
MOKSLO DARBAI

Elektros inžinerijos katedra savo pradžią sieja su Elektrotechnikos katedra, įkurta 1922 m. kovo 24 d. Lietuvos universitete. Šią datą galime laikyti visų Lietuvos elektrikų profesiniu gimtadieniu – nuo tada Lietuvoje pradėta dėstyti elektrotechniką.
Pirmuoju katedros vedėju (1923–1936) buvo ordinar. prof. J. Šliogeris. Anksti jaunesniaisiais laborantais katedroje pradėję dirbti vyresniųjų kursų studentai, vėliau tapo katedrų vedėjai ir garsūs Lietuvos mokslininkai: nuo 1926 m. L. Kaulakis (pirmasis etatinis darbuotojas), nuo 1932 m. Jonas Stanaitis, nuo 1936 m. – J. Kaunas ir J. Zdanys. Katedroje dėstė ir neetatiniai dėstytojai: pulk. A. Bobilskis, pulk. inž. S. Aleksandravičius, pulk. A. Jurskis. Nuo 1936 m. iki 1940 m. katedrai vadovavo doc. A. Putrimas.
Nuo pat katedros įkūrimo elektrotechnika buvo dėstoma lietuviškai, todėl skubiai reikėjo parengti lietuviškus vadovėlius, nors dar nebuvo sukurtos lietuviškos terminijos. Pirmoji knyga iš elektrotechnikos buvo J. Šliogerio Elektrotechnikos paskaitos (1925 m.). Po kelerių metų pasirodė J. Šliogerio Elektrinis medžiagų atsparumas (1929), Elektrotechnika: II dalis. Kintamoji srovė (1931), L. Kaulakio Šviesotechnikos pradmenys. Pastarosiose jau vartojami taisyklingai sudaryti terminai, kurių didžioji dauguma jų išliko iki šių dienų.
1940 m. rudens semestre Elektrotechnikos katedra buvo suskaldyta į keturias. Bendrosios elektrotechnikos katedros vedėju paskirtas doc. habil. dr. V. Jakovickas (1940–1941). Katedros įranga pagausėjo, gauta papildomų patalpų Fizikos-chemijos instituto rūmuose Linksmadvaryje.
Nuo katedros įkūrimo per 18 metų buvo parengti pirmieji inžinieriai elektrikai, susiformavo dėstymo tradicijos, nusistovėjo terminija, parašyti pirmieji vadovėliai. To pakako, kad vėliau, pokario metais, Lietuvoje nebuvo esminių sunkumų elektrotechniką dėstyti lietuviškai ir sudaryti pagrindinį pamatą ugdant pokario lietuviškąją techniškąją inteligentiją. Katedroje pramonės užsakymu pradėti ir pirmieji tiriamieji darbai.
Karo metais katedrai vadovavo doc. V. Petraitis (1941-1944). Dar nepasibaigus karui katedra pradėjo mokomąjį darbą, nors personalo buvo tik du žmonės: katedros vedėjas doc. dr. J. Zdanys (1945–1964) ir lab. A. Pundzius. Greitai katedros darbuotojų eiles papildė K. Kriščiūnas, J. Gilius, L. Valentinas, L. Rašauskienė, P. Kemėšis, J. Juškys, F. Masiulis, J. Mačerinskas. Iš išgelbėto inventoriaus likučių sumontuotos laikinosios elektrotechnikos laboratorijos I rūmuose. Sustiprėjusiai katedrai iki antrojo katedros padalinimo vadovavo doc. dr. J. Mikšta (1964–1966).
Po antrojo katedros padalinimo Bendrosios elektrotechnikos katedrai vadovavo prof. dr. S. Masiokas (1966 –1981). Vėliau šiai katedrai paeiliui vadovavo doc. dr. J. Martynaitis, doc. dr. R. Masiulis, doc. dr. J. Koryzna, doc. dr. A. Vaškys. Nuo 1993 m. katedra pakeitė pavadinimą į  – Elektros ir šviesos inžinerijos katedra. Nuo 2001m. iki katedrų susijungimmo šiai katedrai vadovavo doc. dr. V. J. Pakėnas.
Iki karo mokslinis darbas Elektrotechnikos katedroje nebuvo susiformavęs. Ne iš karto jis prasidėjo ir pokario laikotarpiu: nebuvo patirties, vadovų. Tik po 1952 metų prasidėjo intensyvi mokslinė veikla, kurios didžioji dalis vėliau buvo perkelta į Teorinės elektrotechnikos katedrą.
Nuo 1966 m. Bendrosios elektrotechnikos katedroje pradėti darbai šviesos technikos srityje. Ši kryptis neatsitiktinė. Pirmasis katedros vedėjas ordinar. prof. J. Šliogeris studijavo pas prof. M. Šateleną, garsų šviesos technikos specialistą. L. Kaulakio Šviesotechnikos pradmenys (1931 m.) pasižymi ne tik geru moksliniu lygiu, bet ir pakankamai tiksliomis mokslinėmis prognozėmis. J. Zdanys dar prieškariniu laikotarpiu pramonės užsakymu atliko pirmuosius fotometrinius tyrimus. Naujasis katedros vedėjas prof. dr. S. Masiokas, neseniai baigęs šviesos technikos aspirantūrą pas prof. habil. dr. V. Meškovą (MEI), tęsė pradėtus darbus, pasiūlė ne vieną temą naujoms disertacijoms, joms vadovavo.
Po 1966 m. katedros darbuotojų gretos buvo sėkmingai papildytos jaunais specialistais. Darbų sėkmę lėmė tai, kad problema buvo sprendžiama kompleksiškai: pradedant dažnių keitikliais (P. Balčiūnas, R. P. Masiulis, V. J. Pakėnas), paleidimo ir reguliavimo aparatūra (J. Martynaitis, A. Vaškys, R. Balsys) ir baigiant šviesos srauto pulsacijos įtaka regos funkcijoms (K. Masiokienė) bei visos apšvietimo sistemos optimizavimu (A. Mikulionis). Padaugėjus katedroje darbuotojų, turinčių mokslinius laipsnius ir vardus, prasiplėtė tyrimų tematika. Aukštesnio dažnio srovė pradėta taikyti didžiaslėgėms dujinio išlydžio lempoms. Pradedami darbai gatvių, aikščių ir automagistralių apšvietimo, o vėliau kino studijos apšvietimo srityje.
Didelis poreikis gerinti pedagoginio darbo kokybę, tobulinti dėstymą sudarė sąlygas atsirasti dar vienai katedros mokslinei krypčiai. 1974 m. pradėti darbai šviesos technikos ir pedagogikos mokslų sandūroje. Tai mokymo proceso ekranizavimo moksliniai darbai, kurie vykdomi taip pat kompleksiškai: pradedant fiziologine optika ir baigiant naujos diaprojekcinės aparatūros, specialių ekranų kūrimu bei neužtemdomų technizuotų auditorijų projektavimu. Šie darbai aktualūs, todėl teko skaityti viešas paskaitas apie naują dėstymo metodiką dėstytojams ne tik Lietuvoje. Pasidalyti patirtimi kvietėsi žymiausios Maskvos, Leningrado, Talino, Jerevano, Odesos, Tomsko, Irkutsko ir kt. aukštosios mokyklos.
Nors ir buvo verstinių vadovėlių, labai didelis originalios elektrotechniškosios mokomosios literatūros stygius buvo jaučiamas. Šią spragą ilgą laiką buvo stengiamasi užpildyti įvairiais rotaprintu išspausdintais leidiniais. Šioje srityje daugiau ar mažiau pasidarbavo beveik kiekvienas katedros darbuotojas, o ypač vaisingai – A. Mažeikis, J. Mačerinskas, K. Masiokienė. Katedroje išleista daug įvairių mokomųjų knygų, skirtų laboratoriniams darbams bei pratyboms. Ypatingą vietą katedros leidinių tarpe užima prof. dr. S. Masioko Elektrotechnika. Tai keturspalvis vadovėlis, kurį rengiant autorius rėmėsi teoriškai ir eksperimentiškai gautomis informacijos vizualizacijos mokslinio darbo išvadomis.
Katedroje šiuo metu dėstomi ne tik elektrotechninio profilio dalykai. Skaitomi įvairūs šviesos technikos dalykai bakalaurams, magistrantams. Spalvininkystės dalyką dėstyti kviečia Dizaino ir technologijų fakultetas. Katedroje įrengtas modernus šviesos technikos metodinis kabinetas (bendradarbiaujant su šviesos technikos kompanija Thorn Lighting). Be klasikinių dalykų, dėstoma profesinio inžinierinio bendravimo kurso dalis. Prof. dr. S. Masioko iniciatyva įvestas naujas kursas Informacijos vizualizacija, kuris naudingas ne tik mūsų studentams, magistrantams, bet ir dėstytojams, verslininkams. Vien KTU per 400 dėstytojų išklausė šį kvalifikacijos kėlimo kursą. Doc. dr. R. Balsys dėsto Elektrotechnikos pagrindus Humanitarinio fakulteto studentams – būsimiems vertėjams. Šiuo metu katedroje dėstoma keturiomis svetimomis kalbomis: anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių.
Toliau tęsiami šviesos technikos srities moksliniai darbai. Tai apšvietimo sistemų analizė, šviesos šaltinių ir jų valdymo sistemų tyrimai, vizualinės informacijos perteikimo problemos. Katedros darbuotojai, vadovaujami doc. dr. A. Vaškio parengė Kauno miesto gatvių apšvietimo rekonstrukcijos projekto galimybių studiją, kurios dėka miestas gavo finansavimą iš Pasaulio banko. Šiuo metu gatvių apšvietimo rekonstrukcijos projektas realizuojamas. Katedros profesoriai ir docentai pastoviai rengia 24 val. apimties Šviesos technikos seminarus, kuriuose savo žiniomis noriai dalijasi su gamybininkais. Bendras šių seminarų klausytojų skaičius jau viršijo 100.
Ženklūs ir katedros projektavimo darbai. Vadovaujant doc. dr. A. Mikulioniui suprojektuotas ir įrengtas išorės apšvietimas tokiems unikaliems architektūriniams objektams kaip Vilniaus pilių kompleksas, Vilniaus katedra ir varpinė, Žaliasis tiltas Vilniuje, Šv. Onos bažnyčia, Kauno rotušė, Vytauto Didžiojo karo muziejus Kaune, Šv. Mykolo Archangelo bažnyčia, Palangos bažnyčia, Prisikėlimo ir Vytauto bažnyčios Kaune ir daugelis kt.
Nors Teorinės elektrotechnikos katedra atsirado 1966 metais, padalijus Bendrosios elektrotechnikos katedrą į dvi katedras, tačiau tiek savo žmonėmis, tiek metodiniais ir moksliniais darbais ji yra viena iš Elektrotechnikos katedros, įkurtos 1922 metais, veiklos perėmėjų.
Katedrai vadovavo doc. dr. J. Mikšta (1966–1967) ir (1968–1979), doc. dr. J. Zdanys (1967–1968), doc. dr. J. J. Stonys (1979–1991), doc. dr. S. K. Bartkevičius (1991–1999), prof. habil. dr. J. A. Virbalis(1999-2010), nuo 2010 doc. dr. Robertas Lukočius.
Darbai pagrindine moksline kryptimi – elektromagnetinių laukų naudojimo technologiniuose procesuose – pradėti 1952 metais.
V. m. b. J. Petruškevičius pagamino pirmąjį Rytų Europoje originalų dinaminį elektrinio lauko matuoklį, apdovanotą Sovietų Sąjungos liaudies ūkio pasiekimų parodos medaliu. Jis kartu su v. m. b. R. Malkevičiumi, apgynusiu šioje srityje daktaro disertaciją, daug darbavosi elektrinės žūklės srityje. Šiems darbams vadovavo vyr. dėstytojas A. Vaivada. Buvo sukurti ir išbandyti jūroje efektyvūs pramoniniai impulsiniai elektrinės žūklės generatoriai. Šių darbų efektyvumui padidinti 1964 m. gruodžio 30 d. katedroje buvo įkurta mokslinė tiriamoji Elektromagnetinių laukų laboratorija, o Klaipėdoje – speciali Elektrinės žūklės laboratorija ir žvejybos laivyno padalinys. Sukurtas ir įdiegtas feroelektrinis elektrometras (doc. dr. V. J. Lazauskas), didelės skiriamosios gebos elektrografiniai elektrometrai (v. m. b. A. Matačiūnas). Pasiūlytas matematinis modelis, leidžiantis įvertinti elektrostatinio elektrinimosi pavojų sprogimui (doc. dr. A. A. Tilvikas). Sukurtas originalus dualinės inversijos metodas, kuris buvo panaudotas konstruojant talpines elektros mašinas (doc. dr. A. Balčytis). Daug nuveikta elektros energijos skaitiklių tobulinimo srityje.
Sukurta indukcinių skaitiklių disko nebalanso nustatymo sistema, elektroninio skaitiklio įėjimo grandinė, fazei jautrus milivoltmetras (doc. dr. S. K. Bartkevičius, doc. dr. P. V. Pukys, doc. dr. J. J. Stonys, v. m. b. A. Savilionis, j. m. b. L. Petruškevičius). Plačiai išnagrinėtas trijų elektrodų sistemos elektrostatinio ir vainikinio išlydžio elektrinis laukas, pasiūlyta tokio lauko savybių kryptingo keitimo metodika (doc. dr. S. Žebrauskas). Naudojantis šia metodika sukurti matavimo ir technologiniai keitikliai, ypač aktualūs energiją taupančioms technologijoms. Šioje srityje apgintos dvi daktaro disertacijos, šiuo metu rengiama dar viena.
Pastaruosius tris dešimtmečius dėmesys skiriamas elektromagnetinių skysčio ir šilumos kiekio matuoklių tyrimui ir konstravimui. Katedroje sukurtas elektromagnetinis skysčio srauto matuoklis pradėtas gaminti Katros mokslinėje gamybinėje firmoje. Šioje srityje apgintos keturios daktaro disertacijos (A. Radžiūnas, R. Vaikasas, R. Šimeliūnas, R. Padegimas) ir habilituoto daktaro disertacija (J. A. Virbalis). Dar viena daktaro disertacija jau parengta ir viena rengiama. Viena daktaro disertacija (L. Šumskienė) apginta iš elektroninės optikos srities, taip pat susijusios su elektrostatinių laukų skaičiavimu. Katedros kompiuteriuose yra instaliuoti ir naudojami laukų skaičiavimo programų paketai COSMOSM ir QUICKFIELD, leidžiantys kvalifikuotai spręsti sudėtingiausius elektromagnetinių laukų skaičiavimo ir modeliavimo uždavinius. Šiuo metu katedroje yra sukaupta didžiulė patirtis sprendžiant įvairius teorinius ir praktinius elektromagnetinių laukų skaičiavimo ir technologinio taikymo uždavinius. Todėl Teorinės elektrotechnikos katedra subrendusi tapti metodiniu elektromagnetinių laukų tyrimo ir technologinio taikymo centru, kuriame visi pageidaujantieji galėtų gauti kvalifikuotą konsultaciją visais su elektromagnetiniais laukais susietais klausimais.
Mokslinio tyrimo sričių tematika nuolat plečiasi. Prof. dr. S. K. Bartkevičius jau kelis dešimtmečius nagrinėja hibridines valdymo sistemas, yra sukūręs ir įdiegęs tokių sistemų modeliavimo programų. Jis paskelbė darbų chaoso teorijos taikymo valdymo sistemose klausimais. Šioje srityje rengiama daktaro disertacija. Prieš kelis metus pradėta domėtis interaktyvios aprangos kūrimu darbuotojams, kurie dirba atsakingą darbą ekstremaliomis sąlygomis. Šioje srityje parengta ir apginta daktaro disertacija. Bendradarbiaujant su kitomis Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto katedromis sukurta fiziologinių parametrų stebėsenos sistema.
Sukurtiems prietaisams ir metodikoms gauti autoriniai liudijimai ir patentai. Daug katedroje sukurtų įrenginių įdiegta įvairiose Lietuvos ūkio šakose.
Katedroje produktyviai dirbamas metodinis darbas. Išleistas ir nuolat atnaujinamas dviejų dalių Teorinės elektrotechnikos vadovėlis Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto studentams. Išleista: Teorinės elektrotechnikos vadovėlis Informatikos ir Fundamentaliųjų mokslų fakultetų studentams; Elektromagnetinių laukų uždavinynas ir Teorinės elektrotechnikos uždavinynas (I dalis). Parengtas leidimui Elektromagnetinių laukų teorijos vadovėlis. Daug dirbama elektrotechnikos terminų srityje. Doc. dr. S. Žebrauskas buvo penkių kalbų Elektrotechnikos terminų žodyno, pasirodžiusio 1999 metais, bendraautoris ir mokslinis redaktorius. Elektroninė šio žodyno versija pasirodė 2003 metais. Šiuo metu baigiamas Aiškinamasis elektrotechnikos terminų žodynas.
Nuolat atnaujinama Elektros grandinių mokomoji laboratorija ir tobulinama laboratorinių darbų atlikimo ir pasiruošimo jiems metodika. Sudarytas laboratorinių darbų aprašymo elektroninis variantas. Atliktas Elektros grandinių laboratorijos kompiuterizavimas. Naujai įkurta Elektromagnetinių laukų mokomoji laboratorija, parengta Elektromagnetinių laukų laboratorinių darbų mokomoji knyga.
Katedroje tebejuntama jos kūrėjų ir korifėjų ordinarinio prof. J. Šliogerio ir doc. dr. J. Zdanio bendravimo dvasia. Darbuotojai sukaupė didelę pedagoginę ir mokslinę patirtį ir kūrybingai perteikia ją studentams.
2008 metais Elektros ir šviesos inžinerijos katedra ir Teorinės elektrotechnikos katedros susijungė į vieną katedrą, kuri buvo pavadinta Elektros inžinerijos katedra.

Informacija paruošta 2011 metais.